Italija didelė! Tad šį kartą Buenvienuti Bologna! Tokie užrašai pasitinka vos nusileidus Gugliemi Marconi oro uoste. Iš orouosto iki centro galima patekti įvairiai, tiek autobusu, traukiniu, taxi. Kaina autobusu 6 eur asm. Tiesa, kaip nebutų keista neveikia nei Bolt, nei Uber programėlės, bet su vietiniu taxi susišnekėti irgi nėra sudėtinga net nemokant italų kalbos. Parodai jiems viešbučio pavadinimą... pasitikslini kainą ir pirmyn. Atstumas iki centro apie 20 min. Ir kaina apie 17/18eur, kur jau yra paskaičiuotas įsėdimo mokestis apie 3.5 eur.  Leidžiamės į pažintį su Bolonijos miestu.

 

Rekomenduojam viešbutuką Best western City hotel,kuris iki pat senamiesčio 20min pėstute. 

 

Pirmas įspūdis tipinė Italija, bet vėliau nuomonė keičiasi vien jau dėl miesto archtektūros, nes visos centro gatvės  apjungtos portikais– t.y kolonų arkadomis, „apraizgiusiomis“ kone visą miestą. Juokaujama, kad lyjant lietui galima pereiti miestą nesušlapus. Portikai suteikia ne tik užuovėją nuo lietaus ar pavėsį nuo karštos vasaros saulės. Žingsniuojam ir grožimės. Iš viso portikai Bolonijoje sudaro 38 kilometrus, o ilgiausias jų – net 4 kilometrų San Luca portikas, iš miesto vedantis aukštyn į kalvą, kurios viršuje pastatyta bažnyčia garsėja dėl Šv. Mergelės Marijos paveikslo. Aplankyyi ir įsitikinti tiesiog privalome! 

 

Pasiekiam patį patį centrą ir pirma mintis ,jog reiktų jau ir papietauti. Ilgai nesidairom....užmačius tipinę italų restoraną piceriją prisėdam. Maisto pasirinkimas įvairus, nuo pastos, salotų... iki labai skaniai pagrilintos žuvies ar jūros gėrybių. Kainos irgi svyruoja nuo 10-20 eur priklausomai nuo patiekalo. Mėgaujamės skaniai paruoštu maistu ir kuriam planą kur ir ką galėtume pamatyti. Po pietų tęsiame pažintį su Bolonija.

 

Pirmoji pažintis su dydybe ir Bolonijos pažiba – Maggiore vartais. Ankstesniais laikais, tik pro šiuos vartus buvo įmanoma patekti į patį miestą. Kiek vėliau prie jų buvo prijungtos gynybinės sienos, kaip apsauga nuo galimų užgrobimų.

 

Ekskursiją pradėdame nuo Bolonijos centro ir jame įsikūrusios Via Rizzoli gatvės. Čia užsisakom pusvalandžio trukmės apžvalginį pasivažinėjimą miesto traukinuku. Jo kaina asm. 6 eur. Judam lin puošniausių rūmų. Podesta rūmai– tipinis kraštui būdingos architektūros šedevras, susidedantis iš devynių arkų. Ganėtinai sunku nepastebėti ir gigantiško rūmų bokšto. Dar vienas miesto simbolis – bokštai Due Torri. Panašių bokštų buvę nemažai, juos statydavo turtingos šeimos. Bokštai buvo ne tik gynybinė miesto funkciją aliekantus statiniai, bet tai turto ir galios įrodymas. Į aukščiausiąjį, 97 metrų Asinelli bokštą, galima užlipti ir šiomis dienomis, tačiau tektų užlipti 498 laiptelius. Tiesa. Jis pirmadieniais nedirba.

Pravažiuojam prabangiais žymiais prekių ženklais pažymėtas parduotuves

Švento Stefano bei Šv.Petro bazilikos. Nesilankome jose, tačiau norintys gali ten išvysti gausybę dailių vitražų, freskų, religinės tematikos paveikslų. Šv.Petro bazilika laikoma didžiausia Europoje esančia bažnyčia. Bazilikoje saugomos rečiausios relikvijos, dėl kurių turistai taip ir susidomi bazilikos pastatu.

Pasivažinėjimą baigiame ir patraukiame link bene daugiausiai šurmuliuijančioje vietoje, mažomis siauromis gatvelėmis Nepriklausomybės gatvėje. Joje taip pat gausu maitinimo įstaigų, puikių parduotuvių siūlančių madingiausių drabužių, batų, aksesuarų, atributika prekiaujančių kioskelių bei geriausių Bolonijos viešbučių su nepriekaištingu aptarnavimu, atitinkančiu aukščiausius reikalavimus. Priename ir Bolonijos turgų. Temperamentingi italai čia siūlo viską, daržovių, gėlių iki naminio pesto padažo, mocarelos ir gausus pasirinkimas vietinių pasididžiavimu laikomu Raviolių, bet apie juos vėliau. Prieiname Formagi gatvelę, su ten įsikūrusiais sūrių ir kumpio parduotuvėlėm. Niu argi neprisėsi ir neparagausi? Bet ne.... nusprendžiam čia užsukti kiek vėliau sutemus, tačiau neįvertinom to, kad šeštadienis, ir  pavakarys, kai vietiniai irgi išeina vakarieniauti, tad gauti vietą ten eilėje tektų palaukti ne vieną valandą ...su žmobėmis sunkus prasilenkti, nes jų minia, o ką kalbėti jau apie pasisedėjimą ir bandymą susišnekėti..... tas šurmulys žavingas, tad pasimėgavusios nusprendžiam nelaukti eilėje ir  čia pasisedėjimui užsukti pirmadienio vakarą, kaip paskutini vakarą kelionės metu. 

 

Labai verta dėmesio , kiek atokiau esanti Sv. Luka bazilika.  Nuvykti galima iš centrinės aikštės traukinuku. Kaina 10 eur. Arba vietiniu autobusu su vienu persėdimu. Bilieto kaina autobuse 2eur, bet išanksto nusipirkus parduotuvėje tabacherini, 1.5 eur. Bilietas galioja 75min. Leidžiamės į kelionę .... Viešajm autobuse būtų idealu, jei rodytų stoteles.... deja tenka vadovautis akla nuojauta. Paanalizavus šie tiek žemėlapį ir googlemaps pagalba turejo būti 10stotelių, bet kadangi informacijos 0 dėl sekančių stotelių, tai tenka pabendrauti su aplinkiniais, parodant kur norim patekti. Paaiškėja, kad stotelė,kur turėjim išlipti  ką tik pravažiavom. Bet yra galimybė visad paspausti mygtuką,kad sustotų autobusas. Kas atrodo gan keista, tačiau juo pasinaudojus autobusas sustoja.  Pereinam gatvę ir pakeičiam autobusą į kitą mažesnį....  O čia ir prasideda serpantinai... Atsiveria įspūdingi rudeniški vaizdai. Laimei į priekį spėjom į ,kaip vėliau paaiškėja paskutinį autobusą, vežantį iki St. Luka bazilikos. O kadangi čia Italija ir siesta šventas reikalas, sekantis autobusas tik pavakary 17:20. Tad atgal leižiamės keliais šimtai laiptelių.....kas viso sudaro 4km leidžiantis į apačią.... Smagumėlis nuo kalno, o ne į viršų. 

 

Dar daug neaplankytų objektų laukia kitam kartui, nes visko aplankyti neįmanoma.  Tai ir Comunde rūmai, kur iš lauko pusės galima pasigrožėti dailiu Madonos, laikančios kūdikį atvaizdu. O viduje unikalių meno darbų ekspozicija.Karaliaus rūmai traukiantys pastato unikalumu... Bolonija neįsivaizduojama Bolonija be senojo universiteto, gyvuojančio nuo pat 1088 metų. Šią, prestižinę mokymosi įstaigą baigė tokios garsenybės kaip Dantė ar Erazmas Roterdamietis. 

 

Bolonija itin garsėja savo virtuve. Šiame krašte buvo sukurtas visiems gerai žinomo patiekalo lasagna receptas, dešra mortadella, padažas ragu Bolognese, valgomas su specialia pastos rūšimi tagliatelle, šiame regione taip pat brandinamas raudonasis Lambrusco vynas, Parmigiano Reggiano sūris, Parmos kumpis, gaminamas Modenos balzaminis actas ir daugybė kitų visame pasaulyje pamėgtų delikatesų.

Vienas iš maisto perliukų tai  rankų darbo šviežia pasta tortellini. Yra net legenda, kad po mūšio tarp Bolonijos ir Modenos vienoje miesto užeigoje viešėjo Jupiteris ir Venera. Visą vakarą jie mėgavosi užkandžiais ir gėrimais, o vakare galiausiai nuėjo į miegamąjį. Smalsus užeigos šeimininkas  pasekė šią porelę ir paslapčia pažvelgęs į jų kambarį pro rakto skylutę, pamatytė tik  Veneros bambą. Sužavėtas šio reginio užeigos šeimininkas nutarė sukurti kažką panašaus ir sukūręs garsiuosius tortellini, įtraukė juos į valgiaraštį. Tortelini dabar dabar vadinami Veneros bamba. Parduodami daugelyje parduotuvių, o ir tavernose siūloma pasirinkti iš valgiaraščio meniu. Paragauti jų tiesiog privaloma!

 

Tokia ta pirma pažintis, užburianti ir viliojanti, smagi ir šilta.... tad pasimėgauti, pamatyti, išragauti per trumpą laiką tikrai įmanoma.