Jordanija
Septynių dienų kelionė bei pažintis su Jordanija. Naujasis pasaulio stebuklas ir vaizdai it atvirukas.
Pirma diena. Jordanijos sostinė Amanas nustebina savo kontrastais: tarp vienodų, nuobodžiai gelsvų kvadratinių namukų pasislėpusios spalvingos gatvelės, grafičiai ir meno galerijos, šalia vietinių turgų išdygę prabangūs butikai, o gatvėse vaikštinėja tiek visą kūną užsidengusios religingos moterys, tiek šiuolaikiškai apsirengę užsieniečiai.
Pirminė pažintis su Amanu bei pirmas įspūdis pasirodo labai chaotiškas miestas: intensyvus eismas, prekeiviai nuolat šūkauja ir bando atkreipti demesį savo paslaugumu ir draugiškumu. Tik kažko klūsterėk, tai ne tik paaiškins kaip galima suprantamiau, bet ir palydės tikslo link.
Vakarinė pažintis su Amanu. Tikslas pavakarieniauti ir paragauti vietinio jordanietiško maisto, pabūti šurmulyje ir susipažinti bent dalele su vietine kultūra. Labai daug teigiamų atsiliepimų ir rekomendacijų skiriama Hashem restaurant senamiestyje. Tai ar neišbandysi? Žinoma taip! Ilgai dvejoti netenka ką valgyti, pasiūlymas imti miksą visko vilioja. Tad pora minutėlių ir jau maistą pradeda nešti... jo daugėja gausėja.... Tai ir mansaf – ėriukas su jogurtiniu padažu, falafeliai- sumaltų avinžirnių arba pupų rutuliukai, apvalioti miltuose, ir iškepti aliejiuje, adzikos padažiukas, kiaušinienė su bulvėmis, humusas, vietinė duonelė bei salotos iš pomidorų, agurkų, saldaus svogūnų ir daud daug šviežiai skintų metų... Kol esi alkanas, atrodo viską suvalgytum.... bet ateina sotumo jausmas, ir daug maisto lieka nepaliesto.
Po sočios vakarienės desertas? Pirma mintis gal, nes šalia labai verta dėmesio saldymynų prekyvietė. Pagal susidariusią eilę galima spręsti, saldumynai to verti it ilgametes tradicijas išlaikiusi vieta. Knafe saldumynai kažkas panašaus į baklavą, tik nėra taip saldu, nes nėra naudojamas medus. Minkštas sūris, tešla, sviestas ir sirupas iš vandens ir cukraus. Viliojančiai skamba ir atrodi, tačiau tą malonumą pasiliekam kitam kartui. Nebetilptų nė skanios kavos puodelis, tiesa čia kava populiari su kardamonu. Dar daug dienų likusių, tai bus tų progų išbandyti.
Dar turim tikslą pasiekti Rainbow street. Lietus plaupia ir drabužiai pamažu šlampa, bet pamatyti turim. Apie 1km pėstute į kalną ir pasiekiam vietą, kur šiuolaikiški jordaniečiai renkasi. Čia jie tiesiog sėdi kavinėse, valgo ledus, geria kavą , vaikštinėja ar važinėjasi tranposto priemonėm. Rainbow street pilna įdomių parduotuvių, maitinimo bei pasisedėjimo vietų. Ir pati gatvė įdomi ir spalvinga. Tiesa, kiek klaidi ypač vakare. Lietui įsismarkavus nusprendžiame sukti atgal į viešbutuką. Vakarėjantis pasivaikčiojimas sparčiais žingsniais, o dar turimos navigavicijos rodo į skirtingas puses, bliukšta... ir keliaujam viešbučio link. Šiek tiek klajonių.... bet gryžtame saugiai!
Antra diena. Nauja diena, naujos jėgos ir nauji tikslai. Pirmą naktį gyvenome visai kitapus didžioji amfiteatro, tad pirmiausia apžiūrime jį. Užlipti į pati viršų nėr sudėtinga, tačiau reik įvertinti savo galimybes. Statūs slidūs laiptai, jei lyja lietus! Tačiau vaizdas atsiveria fantastiškas, panoraminė Amano atvirutė... užkilus pasimato ir šalia esantis mažasis amfiteatras. Keletas įamžintų kadrų. Dar aplankome apačioje esančius muziejus. Viename jų randama net ir lietuvišką atributą- gintato dirbinius. Patekti į amfiteatrą galima nemokamai turint iš anlsto įsigytą jordanijos pasą.
Susitinkame su čia gyvenančia lietuvaite Gabriele, kuri mielai dalinasi savo patirtimi. Iš pirmų lūpų ir smagiausia išgirsti. Norim pamatyti to tikro vietinio gyvenimo tas Gabrielės dėka leidžiamės į pažintį. Aplankome senamiestyje esantį daržovių turgų, turgaus gale kavos namų parduotuvelė. Vietoj sumala kavą, pagardina kardamonu ir supakuoja! O ko daugiau reikia lauktuvėms? Prieskoniai...ach jie.... šalia jų taip gausa akys tik raibsta nuo spalvų ir nosis jautriai reaguoja į kvapus... Puikios lauktuvės artimiesiems!
Užsukame į vieną seniausių mečečių. Moterų įėjimas atskiras nuo vyrų. Neužsibūnam, bes laukia neragautas dalykas-šviežiai spaustos cukranendrių sultys, kurias spaudžia tiesiog gatveje ir paskanauti už 1JD.
Pagaliau saldumynų eilė.... pirmiausia sultys, labai sveika ir valo žarnyną, o tada desertas Knafe ir jordanietiški ledai Begdash, kurie gaminami iš rožiš vandens, grietinėlės ir cukraus. Paalaptis tame,lad jie labai gerai išsukami iki vientisos masės, masė tokia tąsi ir lipni, pagardinama pistacijom! Rojus akims, bet vargas skrandžiui skanu, kad nebetelpa..
Pažintis su Amanu, jo istorija... kylam į viršų link žymiosios Rainbow gatvės kitu keliu. Praeinam skėčiais išmarginta gatve , kylam lin šlaite įrengtų įrengtų vilų muziejų. Apsilankome keletoje, praeiname Huseino namą...
Dar būtų ir būtų lankyti ką, tačiau laikas ribotas, ypač kai noras aplankyti Citadelę, kuri kitoje šlaito pusėje. Nemokamai taip pat galima patekti turint Jordan pass. Sulaukiam vairuotojo ir pasiemę lagaminus vykstam Citadelės link. Amano citadelė (Amman Citadel) joje galima pamatyti romėnų laikus menančius Heraklio šventyklos griuvėsius, V-VI a. bizantinę bažnyčią, Umajado rūmus. Citadelėje taip pat veikia Nacionalinis archeologijos muziejus. Aplankyti verta ne tik dėl istorinės tvirtovės griuvėsių, bet ir Amano miesto panoraminio vaizdo. Vaizdas fantastškas.... tobulas atviruko vaizdas....
Pasimėgave vykstam dar labiau į Jordanijos šiaurę link Jerash, kur vaizdai dar gražesni!
Džerašas. Tai milžiniškas, puikiai išsilaikęs antikinis miestas, garsus savo antikinių laikų archiktūriniu paveldu. Vos valanda kelio nuo Amano dar labiau į šiaurę. Teritorija prasivaikščiojimui tikrai didelė. Yra Korintinės kolonos, Adriano arkos, hipodromo, Dzeuso ir Artemidės šventyklų, ovalaus forumo, kolonų apsuptos gatvės (cardo), dviejų teatrų, pirčių, miesto gynybinių sienų liekanos. Taip pat yra IV–VII a. bažnyčių ir sinagogų, puoštų mozaikomis, griuvėsiai.
Čia galima praleisti net keletą valandų, ypač saulei besileidžiant! Svarbiausia patekti iki 16val. Paskuj įeiti galimybės nebėra.
Teritorijoj yra prekeivių, siūlančių sulčių atsigaivinimui arba skanios kavos puodeliui! Vietiniai fotografai nuoširdžiai siūlantys savo paslaugas už kelis dinarus. Pasinaudoti verta!
3 diena poilsis prie Negyvosios jūros puikiame viešbutyje Dead sea Resort and Spa. Molio vonios ir maudynės negyvojoje jūroje. Vienu užėjimu galima maudytis tik 15min ir tik gulint ant nugaros. Keistas jausmas gali gulėt ant vandens ir skaityt knygą!.
4 diena. Būnant Jordanijoje privaloma aplankyti Jordano upę – tai viena iš žymiausių Biblijoje minimų vietovių. Aplankyta. Atvykus į vietą, veža vietiniu autobusiuku kas pusvalandį. Įėjimas 12JD, jordanijos pasas negalioja. Praaieinama su gidu. Prieinama krikšto vieta ir kiek vėliau pati upė.
Jordanijos pavadinimas kilo nuo Jordano upės, kurioje buvo pakrikštytas Jėzus.
Betanijoje, ties Jordano upės įsiliejimu į Negyvąją jūrą, Jonas Krikštytojas krikštijo Jeruzalės ir visos Judėjos gyventojus.
Nebo kalnas – kalnas Jordanijoje, Jordano slėnio rytiniame šlaite. Aukštis – 817 m. Nuo kalno atsiveria panorama į Jordano slėnį ir Jerichoną.
Pasak Senojo Testamento, ant Nebo kalno, dar vadinamo Pisga (hebr. פִּסְגָּה), užkopęs Mozė ir pažvelgęs į pažadėtąją žemę. Šiame kalne Mozė buvo tariamai palaidotas paties Dievo, todėl jo kapavietė nėra žinoma.
Kalno viršūnėje yra IV a. Mozės bazilikos liekanos, išlikusios grindų mozaikos. Dabar pastatytas naujas statinys, saugantis vertingą paveldą. Taip pat pastatytas varinių gyvačių kryžius, sukurtas italų architekto Giovanni Fantoni.
2000 m. Nebo kalną aplankė popiežius Jonas Paulius II ir greta bazilikos pasodino alyvmedį. 2009 m. ant šio kalno pamokslą sakė popiežius Benediktas XVI.
5 diena poilsiui prie naturalių karštųjų versmių su naturaliiai krentančiu krokliu. Atsisėdi ir mėgaujiesi karštu vandenuku it jakuzy sedėtum, o grožiesi krentančio kroklio lašiukais... Įėjimas mokamas 15JD, reik turėt savo rankluostuką bei maudymosį kostiumą. Tiesa, link jo vykstama serpantinais,kur galima mėgautis gražiai peizažais pro važiuojantį langą. Planas buvo išbūti tris valandas, tačiau pilnai užteko 1.5val.
6 diena... Naujasis pasaulio stebuklas...Petra... tik įėjus jau pliaupė lietus.... todėl lietpalčiai ir šilti rūbai geriausias pasirinkimas. Įėjimas galimas nemokamas su Jordan pas. Viso atstumas 8 km. į priekį. Tiek pat gal. Bet jau pusiaukelėj lietus sustiprėja ir kanjono gatvelė virsta sraunia upe. Praeiti nesušlapus kojų kiaurai - misija neįmanoma. Kol daeinam iki iždinės.... lietus įsismarkuoja ir primena itin sraunią upę. Neišsigąstam ir pasiryžę kopti į viršūnę,iš kur gražiausia panorama į iždinę . Paprastai tai turėtų trukti apie 45min.... tačiau kuo toliau einam, tuo labiau suprantam, kad nepavyks...nes keliukai uždaromi, per pavojinga..... dar paklausus vietinio kelio, kur tie laiptai, kurie veda į viršukalnę, jis tik nusišypso ir ranka parodo, tačiau pabrėžia negalima, per daug pavojinga ir nesaugu. Dar paėjėjus kiek toliau suprantam, kad nepavyks ir bandom sukti link vienuolyno....pasirodo ir ten viskas uždaryta... lietus tik stiprėja, ir esanti dykynė bei kanjono grožis virsta srauniais upeliais.... vietiniai beduinai pasiūlo pagalbą , asiliukus,kurie nugabentų kiekvieną iki išėjimo iš Petros už 25 dinarus asmeniui, tai kiek daugiau nei 30eur. Atsisakom ir bandom sukti link išėjimo. Pasiklausus vietinės turizmo policijos, paaiškėja kad kelionės tęsti nebegalėsim. Mus savo transportu jie grąžins į pradinį tašką, kur pradėjom kelionę ir mūsų lauks vairuotojas. Sušlapę, permirkę, bet laimingi, nes galėjom bent akies krašteliu prisiliesti, patys pamatyti ir pažinti naująjį pasaulio stebuklą Petrą. Manau teks čia dar kada grįžti, kad būtų galima pamedituot ir pamatyti,tai kas liko neapžiūrėta. Vairuotojas atveža mus į vietinę labai jaukią kavinukę, kad keletą valandų pasišldytyne iki kol sulauksim planuotos vakarienės pas vietinius beduinus. Tokia ta pažintis su Petra, naktine, spalvinga ir lietinga. Bet nepaisant lietaus,vaizdai fantastiški!
7 diena poilsis prie Raudonoios jūros Akabos kurorte. Siena su Izraeliu.
piečiausias Jordanijos taškas. Kurortų sieną skiria tik keletas žingsnių
Rekomenduoju viesbutį Intercontinental Plaza resort kur ir teko apsistoti. Puikus servizas. Geras maistas ir pliažas. Raudonoji jūra kiek kitokia nei įpratę matyt... Tai! Ryt pranašauja +23 šilumos, tad poilsis pliaže garantuotas. O vakaras ,praleistas viešbučio SPA vainikuoja visus puikius dienos įspūdžius Petroje, pamatytus architektūrinius vaizdus, lietų, ir net kalnuose iš Petros Akabos link sutiktą žiemą kalnuose, apvažiuotas nuošliaužas .... kažkas nerealaus.... kaip smagu atrasti, keliauti, pažinti!
8 diena.
Paskutinė kelionės nakvynė dykumoje. Wadi Rum arba dar kitaip vadinama mėnulio žemė. Gausu čia turistams įrengtų stovyklaviečių, nuo pačios paprasčiausios už keliolika eurų be patogumų, iki komfortiškų su kupolais po žvaigždėtum dangumi , kur jau kaina apie 200eur asm.
Verta pasiimti jeep safarį 4val, nors galima dviems , tačiau per 4 valandas spėti pamatyti ir akmenį grybą, ir akmeninį tiltą,kuris puikuojasi Jordanijos atvirutėse. Paraižymai su džipu smėlingom viršūnėm, ir smėlio kopos spalvų įvairovė nuo baltos, raudonos iki tamsios juodos... laukiniai balti augalai ir vientisa dykynė su neaprėpiamai gražiu dangumi. Laukiniai kupranugariai, norintiems galima pasijodinėti su jais ir pasiimti 1val turą.
Yra ir taškas, kur palydima saulė. Čia ji leidžiasi apie 17:20 . Verta pamatyti!
Apsigyvenam viename iš vairuotojo rekomenduotų camp'ų. Puikios sąlygos, visiškai naujas, su dušais kiekviename kambaryje , šiltu vandeniu ir švaria patalyne. Vakare , vakatienės belaukiant, susėdam prie laužo prie žvaigždėto dangaus maloniems įspūdžiams pasidalinti. Ragaujam vietinę arbatikę... jaučiasi alkio pojūtis, o šeimininkas pakviečia stebėti apeigą. Pati maisto pateikimo apeiga žavinti, nes atkasa iš žemės ir išiima keliais aukštais stovelyje paruoštą maistą. Makliuva- su vštiena ir eriuku , dar bulvės atskirai pateikiamos, morkytės, ir daug vietinių žalumynų bei salotos.... po visos dienos jau ir buvom praalkę, bet maistas autentiškas ir skaniausia ką teko ragauti.
Vakaras tuom nesibaigia, nors pilvai sprogta jau... sukviečia mus į palapinukę, kur šeimininkas rodo kaip gamina vietinę kavą pagal savo papročius. Paskrudina žalias pupeles, pakepina jas. Prideda kardamono, gvazdikėlių , imbiero. Užpliko. Ir užpila šaltesniu vandeniu. Spalva patampa skaidri. O skonis neįprastai savitas...
Jėgų nebėra niekam...o galvoje vis sukasi matyti įspūdingi kelionės vaizdai. Bet laikas miegot, nes ryte laulia saulėlydis ir skrydis namo!