Kartą pamačius, norisi gryžti. Kodėl? Kodėl Venecija per metrus sutraukia itin didelį mąstą žmonių? Kuo ji įpatinga, kad norint nusifotgrafuoti be žmonių, misija neįmanoma? Į šiuos ir kitus klausimus pabandysiu atsakyti. Venezia priklauso Veneto regionui, išsidėsčiusi tarp 120 Venecijos lagūnos salelių, iš kurių didžiausios ir garsiausios yra pati Venecija ,Lido, Murano, Burano ir Torcello. Yra galimybė į jas nuplaukti. Salas su žemynu jungia ilgas siauras pylimas, kuriuo važiuoja traukiniai ir automobiliai. Vos atvykus minyis apie automobilį ne itin praktška, todėl tenka persėsti į plaukiojančias transporto priemones nes, vietoj įprastų gatvių, čia yra vandens kanalai, kuriuos skrodžia vandens autobusai vaporetto, kateriai, maži keltai traghetto ir gondolos. Arba perėjus kanalus pėstute pasukti norimo objekto link. Ech.... nėra taip sudetinga, bet klausimas Kaip pažinti Veneciją? Ogi geriausias būdas būtų pasiklysti...

 

Venecija. Viena iš tų vietų, kurias aplankyti privaloma! Sakoma, kad pamažu šis gražus kampelis tvinsta ir dar po keliasdešimt metų viskas bus po vandeniu. Tad ... kol galima pamatyti savomis akimis ir įsitikinti, leidžiamės į pažintį nuo gan ankstyvo ryto.

 

08:35 tiesioginiu traukiniu iš Bolonijos vykstame link Venecijos. Trukmė apie 1.5val. Bilietą patariame įsigyti internetu gerokai anksčiau iki kelionės pradžios su Treno Italo. Geresnė kompanija, patogesnės sėdynės. Iš anlsto pasirūpinkit ir atgaliniu bilietu, o dar geresnė mintis apsigyventi pačioje Venecijoje keletui naktų. Pamatyti vakarinį, kupiną turistų ir rytinį gyvenimą be turistų. Kaina į vieną pusę nuo 12eur. 

Bilietus įsigyti galima ir tik išlipus Venecijoje Santa Lucia stotyje, nes pilna savitarnos automatų. 

 

Mieste nėra automobilių – tas žavu, bet tai reiškia, kad viešasis transportas čia taip pat kursuoja vandeniu. Tai – vaporetto. Jeigu nenorite vaikščioti pėsti, tai yra pigiausias būdas pamatyti miestą. Tik žiūrėkite, į kurį sėdate. Yra daugiau nei 20 maršrutų, tad išsiaiškinkite, kokio jums reikia patekyi nuo taško A į tašką B. 

 

Pasirenkam pasivaikščiojimą ir pažintį pėstute. Pirmi žingsniai siauromis gatvelėmis ir akys užkliūna jaukioje parduotuvėje kaukių gausa. Viena už kitą gražesnės, puošnesnės ...ir kainos svyruoja nuo 10eur paprastos iki 250eur pilnai odinės. Buvo kainų net po kelis tūkstančius kainuojančių. 

 

Prieiname keletą tiltų, pamatome gražuoles gondolas, pirklių spalvotus namus.

 

12a. Venecija tapo nepriklausomu miestu-valstybe. Viduramžiais Venecijos pirklių įtakoje buvo nemaža dalis Viduržemio jūros pakrantės miestų. Be to, Venecijos pirkliai kontroliavo šilko ir prieskonių iš Rytų prekybą. Klestintis miestas buvo vienas galingiausių ir turtingiausių visoje Europoje. Buvusią miesto didybę mena išsidėstę spalvoti namai abipus Didžiojo kanalo. Didysis kanalas (Canal Grande) – pagrindinis Venecijos kanalas, savo vingiais įsirėžęs miesto centre. Ties šiuo 4 km ilgio kanalu kadaise kūrėsi įtakingiausios ir turtingiausios venecijiečių šeimos. Apžiūrėti prabangius, neretai auksu ir įmantriomis detalėmis išpuoštus namus patogu įsėdus į vandens autobusą vaporetto. Nors daugelis namų jau neteko buvusios didybės, o spalvos išbluko, tačiau plaukiant Didžiuoju kanalu galima padaryti puikių nuotraukų ir stebėti kanale verdantį gyvenimą. Taip pat galima tą pati pamatyti plaukiant gondolomis.

 

Pirmoji tikslo vieta Rialto tiltas. 16 a. pabaigoje nutiestas Rialto tiltas (Ponte di Rialto) yra vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų Venecijoje. Netoli šio tilto, kertančio Didįjį kanalą, veikia Rialto turgeliai, kuriuose galima įsigyti šviežių daržovių, žuvų ir kitų produktų. Bet ilgam neužsibūsi, nes turistų, norinčių įsiamžinti tiesiog apstu. Prisėdam į jaukią tavernėlę perėjus Realto tiltą ir grožimės gražiausiu vaizdu bei praplaukiančiais laiveliais 

 

Einame toliau, juk tikslas dar ir šv. Morkaus aikštė. Ši aikštė (Piazza San Marco), kurią supa kiti pastatai ir masė žmonių, neveltui labai turistų mėgstama aikštė. Aikštėje įsikūrę daugybė lauko kavinių. Tiesa, pasimėgavimas kavos puodeliu dažno lietuvio kišenei gali pasirodyti gan nepigus malonumas, nes kava gali kainuot net 13 eur ,tad  reik būt budriems, ir pasitikrinti kainas prieš užsedant staliuką.

 

Aištės kampe didingoji Basilica San Marco – tai didinga Venecijos katedra. Šios didžiulės bažnyčios struktūra atitinka kryžiaus formą. Fasadas, bazilikos kupolai ir sienos gausiai išpuošti mozaikomis. Įėjimas nemokamas, tačiau su kuprine nebūsit įleisti. Tad pirmiausia reik pasidėti daiktus į saugyklą, maksimaliai 1val. Ir stoti į bendrą eilę, kuri gan greit juda. Pamatyti žymųjį auksinį altorių viduje atskira eilė ir kaina jau 2eur. 

 

Išeinat iš šv.Morkaus katedros vėl stojame į eilę,kad galėtume užlipti į terasą ir į viską pažvelgti iš aukščiau.

Kampanilė, kurios viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė. Ši 99 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelė  su minia turistų, norinčių įsiamžinti, tad tenka apsišarvuoti kantrybe dėl geresnio vaizdo.

Ką dar galima būtų nuveikti? Aišku pasiplaukiojimas vietiniu transportu... Norintiems patirti dar daugiau Venecejietško grožio, verta pasinaudoti gondola. Rasti gražią be taip paprasta. Visos jos juodos, kad nebūtų išsiskyrusios kažkuom, tik didesnis grožis gondolos vidaus įrengime: įrengti krėslai, karūnomis  dekoruotos kėdės, dažniausia veliurinėmis kėdėmis.

Venecija yra nustačiusi kainas pasiplaukiojimu gondola.  Nuo 9 val. ryto iki 19 val. pusvalandis kelionės ja kainuoja 80 Eur. 45 min 120eur. Nuo 19 val. iki 3 val. nakties kaina pakyla iki 100 Eur už 35 min. Kaina priklauso nuo to, kiek laiko leisite gondoloje, o ne nuo to, keliese plauksite. Iš viso viena gondola gali plaukti 6 keleiviai. Tad leidžiamės į pasiplaukiojimą 45min. Gondolininkas susodina taip, kad jis galėtų vairuoti gondolą ir savo darbą išmano puikiai. Visą plaukimo laiką gondola buvo pasvirusi i dešinę pusę, pasirodo vien todėl,kadangi ir irklas toje pusėje, tad prasilenkti su valtimi, greitaeigiu laiveliu daug paprasčiau... klausomės pasakojamų istorijų, apie tariamus savo turimus turtus.... tevų senelių valdomus viešbučius ir kt..

Greitai temsta, tad laikas būtų vakarienei.Patyrę keliautojai sutaria – čia esantys restoranai neverti jūsų pinigų. Picos nepačios skaniausios, o ir kainos gerokai didesnės. Labiausia verti dėmesio žuvies restoraniukai arba Tratorijos, kur pagrinde šeimos verslas. Tiesa, geriau prisėsti ten, kur apstu žmoniu, ir lukterėt eilėje...nei užsėsti tuščiame restoraniuke. Maistas , pilnoje užeigėleje bus skanesnis ir vertesnis pinigų.

Venecija turistinis centtas, kur nieko nėra nemokamai. Žemėlapis ir tas kainuoja 3eur. Gan didelė problema su tualetais, jie tik San Marko aikštėje. Tad šiuo privalumu pasidomėkite, prieš renkantis maitinimo vietą. 

Apgyvendinimą Venecijoje irgi reik užsakinėti iš anksto. Jei norėsit į salas, tam prireiks dar vienos dienos. Sezono metu žmonių gan nemažai, o švenčių metu neįsivaizduojami skaičiai, tad ir sukčių, vagių padaugėja gerokai. 

 

Ir patarimas pabaigai. Jei į Veneciją planuosit pusdieniui , atgalinį bilietą įsigykite iškart į abi puses. Geresni ir naujesni traukiniai Italo Treno, bet galima naudotis ir Trenitalia. Galimas susisiekimas iš Bolonijos ir autobusu Flixbus. Bet  nerekomenduotume dėl keletos priežasčių. Pirma: tarptautinių reisų storis gerokai už miesto. Pėstute nuo Santa Lucia stoties geros 30min. Bet galima pasiekti su metro, tiesa jis kursuoja iki 20val. Galima vandens transportu, bet jis iki 20val. Išbandėm ir pasivaikščiojimą iki Flixbuss stoties. Ji atokiai, ir stotis į stotį nepanaši, nes net  Stoteles ženklo nėra. Šalia uostas ir kruizinių laivų terminalas. Keli stulpai su nuoroda su tarptautinių miestų kryptimis kaip Viena ir Stutgartas.... nei taksi, nei vietos saugiai atsisėsti... 

 

Antra: nesvarbu ,kad biliete vieta pažymėta, įlipus į autobusą situacija kitokia, ir sėdiesi ten kur randi laisvą. 

 

Trečia: žinant punktualumą, tikėtis,kad atvyks laiku, tikimybė maža. Todėl vietoj tikėtųsi 10-15min laukimo, gali tekti pralaukti ir valandą. Išbandom,kad galėtume kitiems patarti,kad geriau jau su traukiniu iš Santa Liucijos stoties vykti atgal į Boloniją.

 

Neveltui sakoma, kad Venecija miestas pastatytas taip, kad juo būtų galima gėrėtis iš vandens. Išties čia atvykus taip ir norisi užstrigti, pažinti ir paklaidžioti kiekviena gatvele, apeiti kiekvieną kanalą. Nuotraukose užfiksuoti vaizdai, tiltai, tampa lyg iž vizitinės kortelės atviruko. Tad tokių atvirukų gan nemažai, jog norėsis čia dar sugryžti....

Gryžusi radau knygą lengvam pasiskaitymui. Tai meilės romanas, apie veiksmą Venecijoje, tad rekomenduoju Nicky Pellegrino "Metai Venecijoje" puiki knyga ir patarimai iš autorės personažo asmeninės patirties ką pamatyti, kur nueiti, ką paragauti ir ką išbandyti, kad lūkesčiai nenuviltų...