Kelionės

Kelionės: prabanga ar būtinybė?

Keliauti ar likti namuose? Klausimas bent kartą gyvenime iškilęs kiekvienam. Kai vieni kelia egzotiškus vaizdus į socialinius tinklus ir sako, jog kelionės praturtina vidinį pasaulį, kiti mieliau renkasi ramius vakarus namuose ir keliones vadina pinigų švaistymu. 

Nuspręsti,  kurie teisūs iš tiesų nelengva. Tačiau specialistai vienbalsiai teigia –  poilsis užsienio šalyse tiesiogiai susijęs su emocine sveikata. 

Kelionės gali sumažinti streso hormonų kiekį

Tyrimų duomenis, streso lygis labiausiai siejasi su kasdien besikartojančiomis situacijomis. Darbas, kelionės automobiliu ar viešuoju transportu, bendravimas su nemaloniais žmonėmis ir net prastas oras įeina į pagrindinių stresą keliančių situacijų penketuką. 

Paprasčiausias būdas visa to atsikratyti – bent trumpam išvykti į kelionę, kurioje poilsis nuo visko tiesiog garantuotas. Nors rekomenduojama nepertraukiamai atostogauti dvi savaites iš eilės, tačiau jei atostogos yra itin kokybiškos, trukmė tampa ne tokia svarbi. 

Net ir trumpas pabėgimas nuo rutinos gali paveikti teigiamai, jei visiškai atsiribojama nuo darbinių reikalų, socialinių tinklų bei negatyvaus bendravimo. 

Kelionės kryptis priklauso nuo poreikio 

Svarbiausias kriterijus streso mažinimui – atostogos turi kuo mažiau priminti įprastą rutiną ir vietas, kuriose lankomasi kasdien. Verta rinktis kuo labiau saulėtas šalis: saulės spinduliai padeda smegenims gaminti serotoniną. Šis hormonas, kartais vadinamas tiesiog laimės,  siejamas su gera nuotaika, susikaupimu ir ramybe. 

Kelionės, kuriose reikia nemažai fizinių pastangų, pavyzdžiui, slidinėjimo, veikia panašiai, kaip ir buvimas šiltuose kraštuose.

Beje, nustatyta, kad trejus metus neatostogavę žmonės dvigubai dažniau suserga rimtomis širdies ligomis, lyginant su tais, kurie atostogauja kas pusę metų. 

Kelionės ir fizinė sveikata – neatsiejami 

Žygiai kalnuose, slidinėjimas ar tiesiog vaikščiojimas siauromis nepažįstamo miesto gatvelėmis ne tik padės užmiršti kasdienius rūpesčius, bet ir sustiprėti fiziškai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, sėdėjimas tampa vis pavojingesnis žmonijai, nes didėja nutukimo bei lėtinių ligų rizika. Tyrimai įrodė, jog daugiau 60 procentų planetos gyventojų kasdieninis fizinis aktyvumas yra mažesnis nei rekomenduojamos 30 minučių. Tiesa, reikėtų įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas nėra sportas. 

Pagrindinis vaistas nuo užsisėdėjimo – judėjimas. Kelionės puikus būdas užsiimti papildoma fizine veikla, o dažnu atveju ir atrasti naujus laisvalaikio praleidimo būdus, turinčius įtakos judėjimui ir grįžus atgal į namus. 

Beveik 70 procentų visų keliautojų savo atostogų metu bent kelias dienas paskiria aktyviam poilsiui ir tai puiki pradžia, norint išsiugdyti naujus aktyvesnius įpročius. 

Poilsis nuo rutinos tolygus naujiems skoniams

Daugelis žino, kad valgant ypatingai skanius patiekalus, žmogus jaučia tikrą malonumą. Maistas gali tapti ir savotiška motyvacija – apdovanojimu padarius užduotį ar kitokį įsipareigojimą. 

Tikri keliautojai yra ne kartą girdėję sąvoką – kulinarinis arba gastronominis turizmas. Tai poilsio šaka, kuomet pirmenybė teikiama konkrečios šalies virtuvės pažinimui: tam specialiai sudaromi kelionės žemėlapiai, į kuriuos įtrauktos vietinės kavinės. Dažniausiai neapsiribojama vieno regiono tyrinėjimu ir keliaujama po visą šalį. 

Įdomu tai, kad jau kelerius metus iš eilės Marokas išlieka pačia populiariausia kryptimi, siekiant atrasti naujų skonių. 

Potyriai tęsiasi ir po kelionės

Kulinariniai keliautojai retai kuomet apsistoja viešbučiuose, siūlančiuose “viskas įskaičiuota” paslaugas. Tad šis kelionės būdas yra itin aktyvus, neatsiejamas nuo klaidžiojimo po šalies gilumą. 

Kulinarinės kelionės praturtina žmonių pasaulėžiūrą, sustiprina asmenines savybes. O grįžus iš kelionės nesunku vėl pajausti visas tuo metu siautusias emocijas – tereikia pasigaminti patiekalą, primenantį autentišką. 

Gera nuotaika garantuota, jei nauji skoniai atrandami būryje draugų. Kelionės be kita ko padeda susipažinti su naujais žmonėmis, užmegzti pažintis trunkančias ne vienerius metus. 

Kelionių poreikis padidėjo sunkiausiu metu 

Tai, kad kelionės ir poilsis užsienio šalyse yra neatsiejami geros emocinės sveikatos palydovai, įrodo faktas, jog net 95 procentai žmonių bent kartą ieškojo kelionių pasiūlymų karantino metu – tada, kai rutiną buvo sunkiausia ištverti. 

Vieni kelionių ieškojo sąmoningai – rinkosi šalis su mažiau apribojimų, kiti – pirmenybę teikė saulėtoms šalims, nesigilindami į saugumo reikalavimus. Specialistų teigimu, galima daryti prielaidą, jog kelionių ieškojimas tiesiogiai siejasi su žmogaus pozityviu mąstymu. 

Kitaip sakant – jau vien tai, jog žmogus pradeda ieškoti kelionės, gali signalizuoti apie pakitusią emocinę sveikatą. 

Pasijausti geriau padeda net ir kelionės planavimas 

Įdomu tai, kad nuo to momento, kai nusprendžiama keliauti, smegenys pradeda dirbti laukimo rėžimu: jaudulys sukelia teigiamų emocijų bangą, nuotaika pagerėja vos išsirinkus kelionės kryptį.  

Teigiama, kad kelionės laukimas suteikia gerokai daugiau džiaugsmo nei jausmas prieš įsigyjant trokštamą daiktą. 

Nemažiau svarbu ir tai, kad kelionių metu galima pritaikyti anksčiau išmoktus įgūdžius. Pavyzdžiui, bendrauti užsienio kalbomis ar važiuoti motoroleriu. Esamų žinių pritaikymas buitinėse situacijose kelia pasididžiavimo ir pasitikėjimo savimi jausmus. 

Kelionėms po pasaulį išleistus pinigus verta laikyti ne išlaidavimu, o investicija į save. Juk kelionių metu stiprėja ne vien asmeninės savybės, bet ir emocinė sveikata. Pasirinkus aktyvias atostogas pagerės ir fizinė sveikata.

Kur iškeliauti atokvėpiui nuo kasdienės rutinos? Garsėjame keliautojų patirtimi praturtintais patarimais, susisiekime!

Su linkėjimais,

„Viatora“ komanda

Bendraukime:

Kiti naudingi įrašai keliautojams: